- bliurba
- bliùrba sf. (1) menk. burna.
◊ bliùrbą uždarýti nutilti: Uždarýk bliùrbą, kol negavai par dantis! Vvr.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
bliurbeklis — bliurbẽklis, ė smob. (2) kas vis bliurbia, murmeklis: Mūsų Antanas – amžinas bliurbẽklis: vis bliurba i bliurba Trg … Dictionary of the Lithuanian Language
bliurbt — bliùrbt interj. Skr, bliūrbt Gs pliurpt: Bliùrbt paleistrūris bliurba J … Dictionary of the Lithuanian Language
bliurbėti — bliurbėti, bliùrba, ėjo menk. 1. intr. su nepasitenkinimu kalbėti, murmėti: Paskui ji dar bliurbėjo, kad aš atbula esanti I.Simon. Reik kaisti pietus, paskui vyrai parėję ir bliurbės, kad pietai neišvirę Grg. Bliùrba ir bliùrba ir negali… … Dictionary of the Lithuanian Language